Pradžia
Reklaminis skydelis

Lankytojai

Mes turime 5 svečius online

Mus aplankė

mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien164
mod_vvisit_counterVakar223
mod_vvisit_counterŠią savaitę164
mod_vvisit_counterŠį mėnesį3799
Dešimtieji TAU veiklos metai

Amžių gyveni, amžių mokaisi, kaip gyventi.

/Seneka/

 

Dešimtuosius mokslo metus Radviliškyje veikia TAU. Siūlome jį vadinti Aukso amžiaus universitetu, nes studentai daro, ką nori pagal jėgas, gebėjimus, pomėgius.

2017 m. buvo 113 klausytojų. Įvyko 15 paskaitų ir susitikimų, dar bus 5 (iš viso 20). Paminėsiu keletą pačių įdomiausių: „Lietuvių kalba pasaulyje“ (prof. Ineta Dabašinskienė); „Tarptautiniai santykiai: politika“ (Linas Kojala); „Laimės formulė“ (Gediminas Beržinis); „Atleidimo psichologija“ (Reda Kunickienė); „Tautinis kostiumas“ (Gražina Kadžytė).

Visada laukiami susitikimai su Radviliškio rajono meru Antanu Čepononiu, Seimo nariu Aurimu Gaidžiūnu, Radviliškio klebonu Tadas Rudžiu.

Įdomi, įvairi penkių fakultetų veikla. Labai gera dirbti , mokytis ir bendrauti 10–15 žmonių grupėse. Tokių grupių yra dešimt. Jos renkasi vieną kartą per savaitę ir rimtai dirba. Ypač aktyvios kelionių mėgėjų ir dvasinio tobulėjimo grupės. Joms vadovauja Danguolė Dabašinskienė ir Marytė Gadliauskienė. Gražiai dainuoja moterų ansamblis, vadovė Zenona Zakienė. Džiugina ir tautodailininkių darbai, kuriuos matėme surengtoje parodėlėje (vadovė Jolanta Kvedarienė). Netrūksta lankytojų informacinių technologijų fakultete (vadovas Egidijus Dailidonis). Kūrybingai ir apgalvotai dirba knygų bičiuliai „Beržė“ (vadovė Janina Kaučikienė).

Ypač džiugina kelionės ir išvykos. Jų buvo penkios nuo 30 iki 55 žmonių. Jas rengia ir atskiros grupės – važiuoja net traukiniu; dalyvaujam Radviliškio bendruomenės kelionėse, kultūros paveldo išvykose.

Svajonės ir ateities planai. Aktyviai dalyvauti Europos žmonių festivalyje Radviliškyje: pagaminti suvenyrų, suburti šokėjų grupę, įsigyti gražesnius rūbus ansambliui ir šokėjams. Suburti sportininkų grupę, dalyvauti šventėse, varžybose. Užmegzti glaudžius ryšius su dešimčia respublikos TAU. Keistis lektoriais, darbo patirtimi, kviestis gegužės mėnesį į mokslo metų pabaigos šventę Burbiškėse. Devyni TAU jau yra. Reikia susipažinti su Kėdainių veikliu TAU. Pastovyklauti prie Gomerto ežero....

 

Nijolė Nėjienė,
Radviliškio TAU rektorė

   

 

Atnaujinta Pirmadienis, 30 Spalis 2017 11:59
 
Pasisvečiavimas pas zanavykus

Radviliškio TAU keliautojai kantriai laukė ir sulaukė pačios saulėčiausios ir sausriausios spalio dienos. Išvyka į Zanavykiją tiesiog pavyko. Tuo pačiu išvykos nuotaiką kėlė ir dėkingumas rajono merui Antanui Čepononiui už ištesėtą pažadą ir apmokėtą autobusą šiai kelionei. Kelias ilgokas, todėl reikėjo susitelkti, nusiteikti ir nežioplinėti. Antrosios jaunystės studentai tai puikiai yra įvaldę.

Pirmasis kelionės sustojimas – Zapyškis. Savo rankomis pačiupinėjome nuo 16 a. tebestovinčią gotokinę bažnyčią ir pasigrožėjome plačiu, gal šiek tiek patvinusiu, Nemunu. Jo vandenyje atsispindi visos kito kranto medžių spalvos ir mėlyno dangaus balti debesėliai.

Važiuodami toliau apšnekėjome T. Ivanausko sodybą „Obelynė“, Kačerginė, kurioje seniau buvo gausybė pionierių stovyklų. Prisiminėm, kad čia yra lenktynininkams labai svarbus „Kačerginės žiedas“.

Ilgoka viešnagė mūsų laukė Zyplių dvare. Puikus 21 ha parkas aplink, kur vilioja prisėsti gotikinė altana, pakraštyje būriuojasi stilizuotos gervės, atrodo, kad tuoj būsim aploti baltų kurtų (tai tokie medžiokliniai šunys) pulkelio. Puikios kalto metalo skulptūrėlės: žiogai, skruzdės, vorai, net svirplys, važnyčiojantis  karietą. Taip norėjosi iškelti lobių skrynią iš „pelkės“ – atrodė, ji ims ir nuskęs, nes matėsi tik skrynios kampas ir didžiulė spyna, sauganti tuos lobius.

Sužavėjo Zanavykų muziejus, įrengtas buvusio dvaro vežiminėje, ekspozicijos turtingumas, išdėstymas, erdvė ir, žinoma, gidas – tikras zanavykas. Susipažinimas su istorija, senovine buitimis, pavaldu, žymiais Suvalkijos žmonėmis labai praturtino kiekvieną žmogų.

Pavadinimas Zanavykija yra kilęs iš slaviškų žodžių „za Novy“. Mat žemės už Novos upelio labai rūpėjo slavams. Tai kraštas su savo tarme, šnekta, literatais. Kalbininkai Pranas Vaičaitis, Vincas Kudirka, Jonas Jablonskis paliko gilius pėdsakus.

Suvalkams visada labai svarbus buvo linas. Čia jų augindavo daug ir sakydavo: „Auga ąžuolėlis, viršuje – burbulėlis“. Yra ir lietuviška chalva čia sukurta – tai spragintos linų sėklos, sumaišytos ir supjaustytos su medumi. Sėmenų aliejus dar spaudžiamas ir dabar – pripažintas kulinariniu paveldu. Taip pat net nuo 16 amžiaus spaudžiami įvairiausi sūriai.

Apžiūrėjome Lukšių miestelį, savo amžių skaičiuojantį nuo 1697 metų. Pirmoji bažnyčia pastatyta 1745 m. joje kunigavo rašytojas A. Tatarė. Jis įsteigė mokyklą, kur mokėsi Jonas Basanavičius, skulptorius Vincas Grybas.

Gerokai nustebino apsilankymas Šakiuose. Labai keičiasi ir gražėja miestas, antras pagal dydį Suvalkijoje. Daug egzotikos suteikia viduryje miesto telkšantis ežeras. Puikiai sutvarkyta, šviesi miesto centrinė aikštė ir nuostabus fontanas, padabintas arka su daugybe varinių varpų ir varpelių. Jų skaičius, ko gero, toks, kad užtektų kiekvienai Šakiuose besimokančių mokinių klasei.

 Miestas turi savo herbą, kur pavaizduoti sukryžiuoti du linų pėdai. Pokaryje čia buvo stiprus linų fabrikas. Tai daug pasako apie patį kraštą.

Gražiai pritapęs prie aplinkos skverelyje prie ežero paminklas V. Kudirkai. Pastarasis Šakiuose gyveno ir dirbo daktaru neilgai – vos 4 metus, bet atmintis apie mūsų himno kūrėją saugoma. Jis Šakius vadino „Žydpelke“. Viena iš priežasčių, kodėl taip trumpai dirbo, buvo daktarų konkurencija. Mat miestelyje 80 proc. gyventojų buvo įvairių profesijų žydai. Buvo ir daktaras, kuris susirinkdavo vos ne visus pacientus. Nieko nuostabaus, kad šios tautybės žmonių buvo tiek daug. Tai juk visų Lietuvos miestų ir miestelių suklestėjimo garantas. 18 a. buvo skatinamas jų kūrimasis įvairiomis privilegijomis. Visa prekyba buvo žydų rankose. Apie turgavietę miesto centre kūrėsi ir veikė žydų krautuvėlės, kepyklėlė, kirpyklos, siuvyklos. Veikė ir fotoatelje. Iš vietinių ūkininkų žydai supirkdavo užaugintą derlių ir išveždavo į didmiesčius. Išlikę įdomūs prisiminimai iš to laikmečio. Prie Siesartės upelio stovėjo žydų maldos namai – Iškala. Labai kuklūs – be paveikslų, be jokios prabangos. Vyrai meldėsi pagrindinėje šventykloje, o moterys – 2 aukšte. Rudenį visi susirinkdavo ant tilto per upelį ir besimelsdami atgailaudavo savo drabužių skvernus purtydami į upelį – taip atsikratydavo nuodėmių.

Visi Šakių vaikai lankė tą pačią gimnaziją, o ypač gerai mokėsi žydų vaikai. Ši tauta labai vertino mokslą ir vaikus savotiškai mokėjo nukreipti. Abi tautos laikėsi savo papročių, per daug nesibičiuliavo, bet ir nesipyko. Net turgūs būdavo tik ketvirtadieniais, nes žydams šeštadienis yra šventas, o katalikams – sekmadienis. Antrasis pasaulinis karas ir holokaustas nepraėjo pro šalį. Šakių miškelyje sunaikinta 4000 žydų. Žymieji žmonės yra ne kartą sakę, kad mums reikia ne tik žinoti apie tuos žmones, bet ir pasimokyti vienybės, sutarimo, išminties.

Aplankėme ir puikiai restauruotą Gelgaudiškio dvarą. Jis dar 15 a. įsikūrė ant Nemuno šlaito, o tik 16 a. gale gavo dabartinį pavadinimą. Rūmai galutinai susiformavo valdant Komarams, o Nemuno vaga nutolo nuo šlaito ir sudarė sąlygas pakrantėje užaugti platokai miško juostai. Dabar Nemunas geriau matomas tik nuo dvaro terasos (priešingai upelis pasielgė Druskininkuose, kur jis priartėjo prie to kranto, kur 40 metų jau stovi. R. Malinausko namas ir ima plauti namo pamatus).

Gelgaudiškio dvaras per 1920 m. žemės reformą buvo išparduotas, o rūmuose veikė vaikų prieglauda, kuri iki Antrojo pasaulinio karo priklausė vienuolėms. Per karą vokiečiai čia įrengė štabą, karo ligoninę, o vaikus iškraustė. Po karo iki 1961 metų dvare buvo vaikų namai.

Stabtelėjome Griškabūdyje – nuo 1697 m. rajono miestelį ant Novos upelio kranto. Pirmoji bažnyčia ir karmelitų vienuolynas įsikūrė 1744 m. Dabar senoji miestelio dalis – urbanistinis paveldas: keturkampė aikštė, o gatvės eina spinduliu. Vėliau pastatyta bažnyčia – architektūrinis paminklas. Ji aštuonkampė, medinė, 24 m skersmens ir 12 m aukščio. Betoninė varpinė pastatyta tik 1933 m.

Miestelio centre 2012 m. pastatytas labai grakštus, net mūsų atmintyje toks neužsifiksavęs Jono Jablonskio paminklas (autorius R. Kvintas).

Kadangi J. Jablonskis kilęs iš Rygiškių kaimo, tai ir buvo pasirinkęs Rygiškių Jono slapyvardį. Puikią pamokėlę keliautojams pravedė A. Krikštanas. Kas geriau gali tai padaryti, jei ne lituanistas mokytojas, o dabar – aktyvus TAU studentas. J. Jablonskis yra mūsų kalbos tėvas, jos grynintojas, gramatikos autorius. Jis visą savo gyvenimą, net negalėdamas vaikščioti, atidavė mūsų nuostabiai ir pačių seniausių kalbų gretose tebesipuikuojančiai lietuvių kalbai.

To krašto poetas Albinas Bernotas sakė: „Mano krašto žmogus Jonas Jablonskis mums visiems pasiuvo gražų kalbos rūbą – še, vilkis ir sveikas nešiok“. Šie žodžiai tiko visada, tinka ir šiandien – juk metai skirti kalbai pagarsinti.

O mūsų kelionės maršrute dar ir Marijampolė – Suvalkijos sostinė. Ji susidarė iš dviejų miestelių, įsikūrusių skirtinguose Javonio upelio krantuose. Viename krante Storapolė, o kitame įsikūrė Marijonų vienuolynas. 1792 m. miestelis susijungė – pasistatė tiltus – ir pasivadino Marijampole. Tada gavo miesto teises ir leidimą turėti turgavietę.

1867 m. įsikūrė keturių klasių mokykla. Joje mokėsi J. Jablonskis, S. Nėris, Z. Angarietis, V. Kudirka, K. Boruta, A. Venclova, V. Mickevičius-Kapsukas. Pastarojo vardu – Kapsukas – ilgokai buvo pavadinta Marijampolė.

J. Jablonskio vardu (ilgai buvo Rygiškių Jono) vadinama gimnazija garsėjo ir dabar dar žinoma visoje Lietuvoje. Puikus paminklas J. Jablonskiui yra mokyklos kieme. Jis ten sėdintis, toks kaip atrodė paskutinį gyvenimo dešimtmetį.

Apie parko sutvarkymą, įmantrius ir kartu paprastus, pasisėdėjimui skirtus akcentus, tą garsiojo upelio įkomponavimą į miesto gyvenimą, fontanus, skulptūras, net 1000 fotografijų tunelį, kuris jungia parką su sporto aikštynu papasakoti nebandau. Reikia patiems pamatyti ir Vytautą Kernagį primenantį įmantrų bronzinį paminklą, kuris skirtas jam už dažnai dainuojamą dainą „... kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj...“

Keliautojai patenkino savo žingeidumą, susipažino su Zanavykija, papildė žinias apie J. Jablonskio gyvenimą ir darbus. Taip prasmingai praleista diena buvo skirta meilei gimtajai kalbai pareikšti.

                                                                                                                                       Danguolė Dabašinskienė,
                                                                                                                                       TAU klausytoja ir keliautoja

  
   

 

Atnaujinta Pirmadienis, 30 Spalis 2017 11:54
 
Renginys, skirtas tarptautiniai pagyvenusių žmonių dienai
 
Atnaujinta Antradienis, 19 Rugsėjis 2017 09:52
 
Bibliotekoje – paroda „N-? Pasidalyti moteriškumu“

Rugsėjo 7 d. Radviliškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centro Menų studijos moterų kūrybinių darbų paroda. Jau tradicija tampa, kad kiekvieną rugsėjį bibliotekos sienas papuošia Menų studijos moterų darbai. Pernai visi klausėsi skambančių taurių garsų ir mėgavosi maisto vaizdais, o šį kartą bibliotekos lankytojams buvo padovanota galimybė pasigrožėti tobulu moters kūnu. Radviliškietės moterys, laisvalaikiu kuriančios drauge, šįkart atidarė intriguojančią parodą pavadinimu „N-? Pasidalyti moteriškumu“. Kartu buvo pristatyta ir tos pačios studijos narės, Ilonos Radėnienės, tapybos paroda. Susirinkusius bibliotekoje plastiško šokio ritmu sveikino Radviliškio linijinių šokių kolektyvas „Iliuzija“.Viešosios bibliotekos direktorė Violeta Šukaitienė pasveikino Menų studijos nares su naujos parodos atidarymu, pasidžiaugė menininkių darbais, kūrybiškumu ir įteikė padėką jų vadovei Irminai Savickienei, Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centro suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyriaus vedėjai Ritai Vaigauskienei ir Menų studijos narei Ilonai Radėnienei, kuri surengė asmeninę parodą. Pasak Menų studijos vadovės I. Savickienės, studijos moterys dar kartą įrodė, jog kūryboje galima išlaisvinti save, atskleisti kitokią savo žmogiškąją pusę. Vadovė moterims dėkojo už drąsą ruošiant šią parodą bei linkėjo, kad tos drąsos nepritrūktų ir ateities kūryboje. Kartu besidžiaugdama nauja paroda sveikino ir padėkos raštus aktyviausios Menų studijos narėms teikė R. Vaigauskienė.Išskirtinio dėmesio sulaukė ir asmeninės tapybos parodos darbai. Autorė I. Radėnienės ragino visas moteris kurti sakydama, kad nuo keturiasdešimties metų moters gyvenime atsiranda daugiau laiko saviraiškai, todėl pradėti kurti niekada nevėlu.Po sveikinamųjų žodžių, skambant šokio muzikai, darbų autorės ir svečiai maloniai šnekučiavosi: aptarinėjo parodoje eksponuojamus darbus, dalijos patirtimi ir naujomis idėjomis.

Parodoje „N-? Pasidalyti moteriškumu“  vaizduojamų figūrų centre – nuoga moteris, kuri it visatos centras traukte traukia akį, yra labai subtili bei paslaptinga. Erotika nuspalvintą parodos temą Menų studijos moterims nebuvo lengva atskleisti, nes tai pernelyg asmeniška, jautru. Visoms kūrėjoms reikėjo iš naujo pažvelgti į moterį ir jos kūną: vienuose darbuose ji, žiedais apsipylusi, obels šaka, kituose – lyg nuraudęs saulėlydžio dangus ar įkaitusi žarija. Tačiau darbuose nerasite vulgarumo, šleikštumo, o tik gražų ir plastišką kūną, skoningai apnuogintas jo dalis. Šį kartą Menų studijos moterų paroda pranoko visų lūkesčius, todėl sunku įsivaizduoti, kuo jos nustebins kitą rudenį.

   
   

 

Atnaujinta Trečiadienis, 13 Rugsėjis 2017 07:14
 
AJC „Jaunimo erdvės“ vasaros stovykla

 

Š. m. birželio 12-16 dienomis Lapiuose, Klaipėdos rajone, vyko atviro jaunimo centro „Jaunimo erdvė“ organizuota stovykla „1 idėja, 2 šalys, 3 tikslai: bendrumas, bendravimas, bendradarbiavimas ” („1 idea, 2 nations, 3 goals: connection, communication, collaboration“). Stovykla buvo finansuojama Lietuvos – Lenkijos jaunimo mainų fondo (4190 eurų) ir Radviliškio rajono savivaldybės vaikų vasaros poilsio programos (1200 eur) lėšomis.

Į stovyklą po viešai skelbto dalyvių konkurso, susirinko išties puiki komanda - 20 jaunuolių iš Lietuvos, 14 atvyko iš Gniezno (Lenkija) ir stovyklos vadovai. Šios stovyklos organizatoriai ilgai ruošėsi ir nuosekliai dirbo, kad sudaryta stovyklos programa atitiktų jaunų žmonių lūkesčius. Stovyklos dalyviai patys susitarė dėl nurodymų vykdymo, aptarė taisykles, vykdė užduotis ir džiaugėsi dėl dalies veiklų organizavimo kitoje aplinkoje. Dalyviai turėjo atlikti nemažai užduočių, kruopščiai bei nuosekliai paruošti numatytus mini projektus, sklandžiai bendradarbiauti.

Įsimintiniausi įvykiai jaunimo akimis vyko 14 bei 15 dienomis. Organizatoriai maloniai nustebino žinia, kad turėsime galimybę plaukti baidarėmis. Kai kurie stovyklos dalyviai tokią pramogą patyrė pirmą kartą ir sakė, kad kitą vasarą planuos plaukimą baidarėmis patys. Kitą dieną visa komanda vykome į Smiltynę, kur taip pat atlikome užduotis. Geriausias šios dienos dalykas, kad po užduoties maisto, šviežių daržovių kvapas pritraukė visus kartu skaniai papietauti gamtoje. Sodyboje „Prie šaltinio“ įsikūrę jaunuoliai taip pat nesėdėjo vietoje. Belaukdami atvykstančio jaunimo iš Lenkijos jie paruošė šiltą bei jaukų sutikimą, vėliau visą savaitę veikė kartu.

Stovyklos pavadinimas „1 idėja, 2 šalys, 3 tikslai: bendrumas, bendravimas, bendradarbiavimas“ tapo ir visiems aktualiu šūkiu, todėl organizatorių paskirtos užduotys suartino jaunimą iš abiejų šalių, sudarė sąlygas patobulinti anglų kalbos žinias, įvairius kūrybinius sugebėjimus, ugdė bendravimo įgūdžius, paskatino nebijoti imtis darbo pačiam, reikšti savo nuomonę, siūlyti idėjas.

Ši stovykla paliko labai didelį ir malonų prisiminimą apie tai, ką mes nuveikėme visi kartu, todėl nutarėme visi ir vėl susitikti, pakalbėti apie stovyklą, prisiminti draugus iš Lenkijos, pasijuokti iš juokingų patirčių, kurių stovykloje tikrai netrūko. Mūsų komanda buvo tikrai geriausia, nes visos paskirtos užduotys mums buvo įveikiamos, žmonės buvo kupini originalių idėjų, kaip lengviau ar įdomiau pateikti užduoties rezultatus. Kitą vasarą pažadame dar geresnę stovyklą, su dar daugiau įdomių patyrimų, kelionių ir pažinčių!

 

Įspūdingiausios akimirkos sudėtos į trumpą filmuką:

https://www.youtube.com/watch?v=285hF-WbDw0

Daugiau akimirkų rasite čia:

https://www.facebook.com/seduvosjaunimoerdve.mante/media_set?set=a.446562949034374.1073741864.100010420187417&type=3

 

Ema Musneckytė ir AJC „Jaunimo erdvės“ komanda

Atnaujinta Antradienis, 27 Birželis 2017 05:46
 
« PradžiaAnkstesnis12345678910SekantisPabaiga »