Pradžia
Reklaminis skydelis

Mus aplankė

mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien49
mod_vvisit_counterVakar187
mod_vvisit_counterŠią savaitę801
mod_vvisit_counterŠį mėnesį3887

2015 lapkričio mėnesį Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centro darbuotojai lankėsi Norvegijoje, kur susitiko su jaunimo klubų ir centrų asociacija bei įvairių jaunimo organizacijų atstovais. Vizito tikslas – pasidalyti darbo su jaunimu gerąja patirtimi ir pasisemti naujų žinių bei metodų iš Norvegijos šalies jaunimo institucijų. Aplankyta jaunimo klubų ir centrų asociacija „Ungdom&Fritid“, kurioje tarptautinių ir viešųjų ryšių specialistė Heidi Anderssen-Dukes trumpai apžvelgė Norvegijos jaunimo centrų kūrimosi istoriją, kuri prasidėjo prieš daugiau nei 60 metų. Ji atkreipė dėmesį į keturias pagrindines kolonas, ant kurių laikosi atviras darbas su jaunimu: tai informalus (savaiminis, mokantis vieniems iš kitų) ugdymas, neformalus ugdymas (kuomet svarbų vaidmenį vaidina kompetentingas jaunimo darbuotojas), kultūrinis bei socialinis darbas su jaunimu. Vienas iš svarbių darbo su jaunimu aspektų, pasak pranešėjo, – daugiau orientuotis ne į rizikos faktorių eliminavimą, bet į jaunimo apsaugos faktorių kūrimą, jaunimo įgalinimą. Kaip vieną pagrindinių rekomendacijų jis pateikė tarpsektorinio bendradarbiavimo būtinybę: siekiant padėti jauniems žmonėms, būtina glaudžiai bendradarbiauti visoms institucijoms.

Susitikimuose su jaunimo centrų „Riverside“ ir „Nordstrand Outreach Service“ darbuotojais kalbėta apie grupinio darbo ir mobilias komandas (darbo gatvėje), darbo su jaunimu ypatumus, aptartas tarpinstitucinio bendradarbiavimo modelis Norvegijoje, sprendžiant vaikų ir jaunimo problemas. Tiesioginis darbuotojų išėjimas į viešas erdves sudaro apie 40 proc. laiko. Visa kita skiriama bendravimui su ugdymo įstaigomis, policija, kitais socialiniais partneriais, dokumentų rengimui. Labai svarbu suprasti priežastį, kodėl jauni žmonės eina į gatves, kodėl ten praleidžia daug laiko (neretai iškrenta iš švietimo sistemos), o atpažinus jų poreikį labai svarbu laiku sureaguoti, pamažu sukurti alternatyvą, informuoti apie galimybes. Einant į viešas erdves, kuriose jauni žmonės yra savotiški teritorijos šeimininkai, jaunimo darbuotojai rekomendavo pasitelkti nuoširdų smalsumą, pozityvų požiūrį, susikoncentruoti ne į problemas, bet į galimybes. Ekspertas patarė taikyti holistinį, o kartu ir realistinį požiūrį į jauną žmogų.Oslo savivaldybės gerovės departamento „Kompetansesenter rus“ koordinatorė Anniken Sand supažindino su Norvegijoje gyvenančių jaunų imigrantų problemomis ir organizuojamos pagalbos būdus. Anot jos, prevencijos negalima išmatuoti, tačiau svarbu dirbti šioje srityje.                                                                                                                                                

Ypač daug diskutuota buvo apie vaikų paėmimo iš šeimos būtinybę vaiko gerovės tarnyboje „Barnevernet“. Ši vaikų teisių užtikrinimu besirūpinanti tarnyba veikia savivaldybių lygmeniu ir yra tiesiogiai atskaitinga Norvegijos vaikų, jaunimo ir šeimos reikalų direktoratui. Anot Norvegijos vaiko gerovės priežiūros specialistų, pagrindinė nuostata yra ta, kad vaikas turėtų augti su tėvais ir būtų išlaikyti biologiniai ryšiai, vaikai būtų auklėjami kokybiškai. Norvegijoje, anot jų, stengiamasi išklausyti ir paties vaiko nuomonę, jis nėra tik pasyvus proceso stebėtojas. Žiniasklaidoje dažnai konstatuojamas faktas, kada vaikai atimami iš šeimų, tačiau nėra informuojama apie tai, kaip su minėtomis šeimomis ir vaikais buvo dirbama iki šio proceso. Vaikas iš šeimos gali būti paimtas tuomet, jei jis kenčia smurtą, yra neprižiūrimas, ar tėvai, pavyzdžiui, dėl svaigalų ar narkotikų vartojimo negali prisiimti atsakomybės už jo gerovę.                              

  Nors socialinė-kultūrinė situacija ir problemos, su kuriomis pastaruoju metu susiduria Norvegijos ir Lietuvos jaunimo centrai, skiriasi, vis dėlto esama ir nemažai bendrų dalykų bei teigiamų pavyzdžių. kuriais remiantis būtų galima organizuoti darbą su jaunimu „Jaunimo erdvėse“.                                                                      

    Projektą „Atviro jaunimo centro plėtra ir modernizavimas Radviliškio rajone“ remia Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo 2009-2014 periodo programa LT05 „Rizikos grupės vaikai ir jaunimas“ Lietuvoje.